Jau daugiau nei metus Jameso Webbo kosminis teleskopas nenustojo mūsų stebinęs. Šis teleskopas ir toliau padėjo mokslo bendruomenei atskleisti visatos mįsles. Per vieną iš savo naujausių nuotykių jam pavyko užfiksuoti intriguojančią struktūrą, esančią viename žinomiausių dangaus žvaigždynų, toli nuo mūsų Saulės sistemos. Tai apie žvaigždės gimimą Orione.
Žvaigždės gimimas Orione
Žvaigždžių formavimosi liudininkai išties nepaprasti. Pagrindinis šių naujienų akcentas yra nuostabi struktūra, žinoma kaip HH212. Įsikūręs Oriono žvaigždyne, jis yra James Webb teleskopo galimybių įrodymas. Nors gimdymas plačiai laikomas vienu intensyviausių žmogaus išgyvenimų, žvaigždės gimimo pasekmės yra tokios pat įspūdingos. Šis reiškinys stebėtinai parodytas Herbig-Haro regione, ypač HH212 struktūroje, kurią galima stebėti tik infraraudonosios šviesos spektre.
Maždaug už 1.200 šviesmečių nuo mūsų planetos, HH112 centre, yra plika akimi beveik nepastebima protožvaigždė. Ši protožvaigždė Jam vos 50.000 XNUMX metų, o tai žmogiškąja prasme prilygsta kūdikiui. Nors tai gali atrodyti paprasta, ji gali tapti tokia masyvia kaip mūsų Saulė. Norėdami geriau suprasti šiuos procesus, galite tyrinėti, kaip formuojasi žvaigždės ir kokie yra skirtingi jų vystymosi etapai su tuo susijusiuose straipsniuose žvaigždės, didesnės už Saulę.
Jamesas Webbas užfiksuoja žvaigždės gimimą Orione
2023-ieji nereiškė HH112 atradimo, nes jį nuo 1993 m. identifikavo Mauna Kea observatorijos astronomai, naudodami NASA infraraudonųjų spindulių teleskopą. Tačiau James Webb teleskopas suteikė mūsų stebėjimams šios struktūros sudėtingumo lygį, kuris anksčiau buvo nepasiekiamas. Galimybė aptikti detales skirtingais bangos ilgiais leidžia giliau suprasti šiuos reiškinius. Norėdami gauti daugiau informacijos, galite apsilankyti puslapyje, skirtame kodėl mirksi žvaigždės ir suprasti, kaip stebėjimas skirtingose juostose padeda iššifruoti šias kosmoso paslaptis.
Pasak profesoriaus Marko McCaughreano, vyresniojo ESA patarėjo, naujausias vaizdas yra šešių skirtingų bangos ilgių rinkinys ir yra dešimt kartų tikslesnis nei bet kuris ankstesnis vaizdas. Be to, jis teigia, kad:
HH112 atradimas buvo ne kartą pastebėtas naudojant vis pažangesnes technologijas, pavyzdžiui, didesni teleskopai, geresnės infraraudonųjų spindulių kameros ir didesnės raiškos vaizdai. Tačiau Jameso Webbo vaizdai pranoko visus ankstesnius stebėjimus. Nors HH112 struktūra yra milžiniška, jos ilgis siekia 2,3 šviesmečio, žvaigždė lieka paslėpta. Galima aptikti tik medžiagą, kuri išsiskiria priešingomis kryptimis varomų čiurkšlių pavidalu.
Be to, galima pastebėti, kad lanko smūgiai juda į išorę kaip smūgio bangos iš žvaigždės. Įprasta, kad bet kokia žvaigždės nesunaudojama medžiaga sudaro akrecinį diską ir skrieja aplink jį, o tai tolimoje ateityje sukels asteroidus, planetas ir kometas.
James Webb teleskopo savybės
James Webb kosminis teleskopas yra kosminė observatorija, skirta tyrinėti visatą infraraudonųjų spindulių bangos ilgiais. Jos pavadinimas pagerbia NASA administratorių Jamesą E. Webbą, kuris septintajame dešimtmetyje atliko lemiamą vaidmenį Amerikos kosmoso programoje. James Webb yra tarptautinis NASA, Europos kosmoso agentūros (ESA) ir Kanados kosmoso agentūros (CSA) bendradarbiavimas.
Su 6.5 metro skersmens pirminiu veidrodžiu Jamesas Webbas yra žymiai didesnis nei jo pirmtakas Hablo kosminis teleskopas. Šis teleskopas skirtas tyrinėti kosminius objektus infraraudonųjų spindulių spinduliuote, leidžiantį stebėti kosmoso sritis, kurias sunku tirti su matoma šviesa. Infraraudonieji spinduliai yra ypač naudingi prasiskverbti į kosminius dulkių debesis ir stebėti šaltus objektus, pavyzdžiui, besiformuojančias planetas ir naujagimes žvaigždes.
Jameso Webbo paleidimas yra kosmoso tyrinėjimų ir astronomijos etapas, nes tikimasi, kad jis atskleis naujų įžvalgų apie žvaigždžių formavimąsi, tolimas galaktikas, egzoplanetų atmosferos sudėtį ir kitus intriguojančius kosminius reiškinius. Jo vieta L2 Lagrange taške, maždaug 1.5 milijono kilometrų nuo Žemės, Tai leidžia teleskopui išlikti vėsiam ir užtikrinti stabilius bei išsamius stebėjimus.
Jamesas Webbas yra pagrindinė priemonė, padedanti geriau suprasti visatą, ir tikimasi, kad jo atradimai ir stebėjimai turės reikšmingos įtakos įvairioms astronomijos ir astrofizikos sritims.
Teleskopo galimybės
James Webb kosminis teleskopas nuo pat jo sukūrimo išsiskyrė dideliu indėliu į astronomijos mokslą. Štai keletas jo galimybių:
- Tolimų galaktikų stebėjimas: Dėl savo gebėjimo aptikti infraraudonąją spinduliuotę Jamesas Webbas galės tyrinėti tolimas galaktikas ir stebėti kosminius įvykius, įvykusius netrukus po Didžiojo sprogimo. Tai leis mokslininkams geriau suprasti galaktikų formavimąsi ir evoliuciją per visatos istoriją.
- Egzoplanetų apibūdinimas: Teleskopas atliks lemiamą vaidmenį tiriant egzoplanetas, planetas, skriejančias aplink žvaigždes už mūsų Saulės sistemos ribų. Analizuodamas šviesą, sklindančią per šių egzoplanetų atmosferas, teleskopas suteiks informacijos apie jų cheminė sudėtis ir atmosferos sąlygos, kuriame gali būti nuorodų apie galimus biologinius parašus.
- Žvaigždžių formavimosi tyrimai: Šis teleskopas leidžia astronomams stebėti regionus, kuriuose formuojasi žvaigždės, ir išsamiai ištirti procesą. Tai apima molekulinių debesų ir protoplanetinių diskų tyrimą, suteikiantį vertingos informacijos apie tai, kaip gimsta ir vystosi žvaigždės ir planetų sistemos.
- Šaltų ir tamsių objektų tyrinėjimas: Dėl savo gebėjimo stebėti infraraudonuosius spindulius, Jamesas Webbas gali prasiskverbti į kosminių dulkių debesis ir tyrinėti šaltus objektus, kuriuos sunku aptikti matomais bangos ilgiais. Tai apima rudųjų nykštukų, objektų, kurie temperatūros ir masės požiūriu yra tarp žvaigždžių ir planetų, stebėjimą.
- Saulės sistemos planetų atmosferos tyrimas: Nors James Webb visų pirma skirtas stebėjimams už mūsų saulės sistemos ribų, jis taip pat bus naudojamas joje esantiems objektams tirti. Pavyzdžiui, tai leidžia išsamiai išanalizuoti mūsų Saulės sistemos planetų, tokių kaip Jupiteris, Saturnas, Uranas ir Neptūnas, atmosferą.