Kiekvienais metais uraganai, dar vadinami taifūnais, kai jie atsiranda Azijoje, susiformuoja įvairiose pasaulio vietose, pavyzdžiui, Ramiajame ir Atlanto vandenyne. Šie oro reiškiniai gali būti įvairaus intensyvumo – nuo švelnių audrų iki niokojančių uraganų, pakankamai stiprių, kad sunaikintų viską, kas jų kelyje. Tačiau kyla nerimą keliantis klausimas: Kas nutiktų, jei kosminiai uraganai pasiektų Žemę? Nors šis scenarijus gali atrodyti tik fantazija, yra mokslinių įrodymų, kad šis reiškinys, nors ir mažai tikėtinas, nėra visiškai netikėtas.
Kas yra kosminiai uraganai?
Norėdami suprasti pobūdis Kosminiuose uraganuose labai svarbu kalbėti apie Saulę ir, konkrečiau, saulės vėją. Šis vėjas leidžia vystytis reiškiniui, vadinamam Kelvino-Helmholco nestabilumas. Šie nestabilumai, dar vadinami Kelvino bangomis, atsiranda, kai teka nuolatinis skystis arba kai dviejų skysčių ribose yra greičio skirtumai.
Nepaisant to, kad kosminiai uraganai yra nutolę daugiau nei 500,000 XNUMX kilometrų, jie gali sukelti aukšto dažnio Žemės magnetinio lauko linijų svyravimus. Mokslininkė Katariina Nykyri iš Floridos kosmoso ir atmosferos tyrimų centro pabrėžia, kad šie reiškiniai gali sąveikauti su dalelėmis Žemės radiacijos juostoje. Šis diržas, susijęs su orų palydovai, yra būtina norint suprasti, kaip kosminiai uraganai veikia mūsų aplinką.
Kaip šie uraganai paveiktų Žemę?
Kosminiai uraganai kelia realų pavojų ryšių palydovai ir kosminės misijos. Jie yra vienas iš pagrindinių kelių, kuriais saulės vėjas perneša energiją, masę ir impulsą į Žemės magnetosferą. Ši įtaka gali turėti įtakos ne tik Kelvino-Helmholtzo bangų augimo greičiui, bet ir jų dydžiui. Dėl plazmos sukelto nestabilumo ji gali atsimušti į Žemės magnetinį lauką ir sukurti šiluminės energijos juostos maždaug 67,000 XNUMX kilometrų atstumu nuo planetos.
Todėl būtina suprasti mechanizmus, turinčius įtakos šių reiškinių augimui ir savybėms. Neseniai atliktas tyrimas rodo, kad kosminis uraganas gali nusodinti į jonosferą didelius energijos kiekius, o tai gali sukelti didelių problemų komunikacijos ir navigacijos technologijose, kaip minėta tyrimuose klimato kaitos padarinius.
Kosminiai uraganai taip pat gali gaminti elektronus, generuodami lietų, kuris paveikia jonosferą ir sukuria panašius į šiaurės pašvaistės efektus, tačiau jų charakteristikos skiriasi nuo įprastų saulės audrų. Iš žemesnių platumų jų gali nesimatyti dėl ramesnių atmosferos sąlygų.
Pirmasis kosminio uragano stebėjimas
2014 m. pabaigoje mokslininkų komandai, vadovaujamai profesoriaus Qing-He Zhang iš Šandongo universiteto (Kinija), pirmą kartą pavyko stebėti kosminį uraganą. Šis reiškinys buvo aptiktas virš Šiaurės ašigalio ir pasižymėjo panašiomis į uraganų charakteristikomis atmosferoje, tačiau vietoj vandens sklido elektronai, sukeldami ciklono formos aurorą. Šis kosminis uraganas, kurį matavo apie 1,000 kilometrų pločio, truko maždaug aštuonias valandas ir išsiplėtė iki 110 kilometrų aukščio.
Atlikę retrospektyvinę analizę, mokslininkai padarė išvadą, kad Saulės vėjo energija kartu su magnetinio lauko sąveika gali sukelti tokius reiškinius Žemės magnetosferoje. Šis atradimas padeda mums geriau suprasti, kaip tai gali nutikti kitose planetose ir įvairiose visatos aplinkose. Be to, buvo pastebėta, kad šis reiškinys gali turėti panašumų su Atogrąžų audros.
Tyrimas buvo paskelbtas žurnale Gamta Pranešimai, suteikiantis naujų įžvalgų apie jonosferos ir magnetosferos ryšį. Be to, buvo iškelta galimybė, kad panašūs reiškiniai visatoje gali būti dažnesni, nei manyta anksčiau, o tai rodo, kad kosminiai uraganai gali būti įprastas reiškinys kituose dangaus kūnuose.
Kosminių uraganų pasekmės ir rizika
Kosminių uraganų supratimas yra gyvybiškai svarbus ne tik mokslui, bet ir šiuolaikinėms technologijoms. Šie reiškiniai gali sukelti sutrikimus aukšto dažnio radijo ryšys ir sukelia palydovinės navigacijos klaidas. Dėl to palydovai ir kiti elektroniniai prietaisai gali patirti didelę žalą, kaip ir kituose kontekstuose, susijusiuose su atmosferos sudėtis.
Profesorius Zhang pabrėžė, kad tam tikromis geomagnetinėmis sąlygomis net kosminiai uraganai gali būti atsakingi už energijos nuosėdas ir kosmoso aplinkos trikdžius, kurie gali būti panašūs į tuos, kurie atsiranda per superaudras. Šių reiškinių supratimas yra būtinas kuriant strategijas, kurios sumažina riziką ir optimizuoja technologijų naudojimą pasaulyje, kuris vis labiau priklauso nuo skaitmeninio ryšio.
Mokslo bendruomenė turi toliau tyrinėti ir stebėti šiuos reiškinius, kad geriau suprastų, kaip jie veikia Žemę ir kaip jie gali turėti įtakos kasdieniam gyvenimui ateityje.
Ateities vizija
Šiuo metu mokslininkai ieško atsakymų į esminius klausimus apie kosminius uraganus. Kai kurie pagrindiniai klausimai: Kas valdo kosminių uraganų sukimąsi?, Ar šios audros yra sezoninės, kaip ir tropinės?, Ar jie gali būti nuspėjami kaip orų reiškiniai Žemėje?
Kosminių uraganų tyrimai ne tik parodo mūsų supratimą apie Žemės klimatą, bet ir pabrėžia kosmoso reiškinių ir jų įtakos kasdieniam gyvenimui tarpusavio ryšį. Kosminių uraganų galimybė išryškina poreikį nuolat stebėti kosminį orą ir jo įtaką technologijoms bei kasdieniam gyvenimui, o tai gali būti susiję su dabartiniai klimato pokyčiai.
Su kiekvienu mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros pažanga priartėjame prie atsakymų į šiuos klausimus ir geriau suprantame įdomų ir sudėtingą kosminių uraganų reiškinį bei galimą jų poveikį mūsų planetai. Šis supratimas yra būtinas ruošiantis ateities iššūkiams, kurie gali iškilti vis labiau tarpusavyje susijusiame ir nuo technologijų priklausomame pasaulyje.
Norėdami gauti daugiau informacijos apie kosminius uraganus ir jų poveikį Žemei, galite apsilankyti straipsnis čia.
