Kiekvieną kartą, kai įvyksta ekstremalus oras, ar tai būtų karščio banga, uraganas ar viesulas, Pastaraisiais metais daug domėjomės, ar tai susiję su visuotiniu atšilimu. kas vyksta mūsų planetoje. Klimato kaita yra tema, kuri užėmė svarbiausią vietą pasaulinėje darbotvarkėje, ir tai nenuostabu, nes šie reiškiniai daro įtaką ne tik gamtai, bet ir žmonių gyvenimui, ekonomikai ir ekosistemoms.
Mokslininkai sunkiai dirbo, kad atskleistų ryšį tarp klimato kaitos, kurią sukelia žmogaus veikla, ir ekstremalių oro reiškinių, kuriuos patiriame vis dažniau. Tikėdamasi pateikti galutinį mokslinį atsakymą, Stanfordo universiteto Žemės, energetikos ir aplinkos mokslų mokyklos mokslininko Noah Diffenbaugh vadovaujama komanda sujungė statistinę klimato stebėjimų analizę su pažangiais kompiuteriniais modeliais, kad ištirtų visuotinio atšilimo įtaką atskiriems ekstremaliems oro reiškiniams.
Tradiciškai mokslininkai vengė susieti atskirus klimato įvykius su visuotiniu atšilimu, nes jiems buvo sunku atskirti žmogaus veiklos įtaką nuo natūralaus klimato kintamumo. Tačiau dėl mokslo pažangos Diffenbaugh ir jo komanda sugebėjo pateikti tvirtą atsakymą į klausimą, kuris sukėlė didelį susidomėjimą: Ar ekstremalių oro reiškinių priežastis yra visuotinis atšilimas? Remiantis žurnale paskelbtu tyrimu Bylos Nacionalinės mokslų akademijos (PNAS), atsakymas yra galutinis: Taip, ir vis dažniau, kylant vidutinei pasaulinei temperatūrai, kyla ir ekstremalūs įvykiai, keliantys pavojų žmonių gyvybei.
Iš tikrųjų Šiltesnių reiškinių atsiradimo tikimybė padidėjo daugiau nei 80 % Žemės rutulio paviršiaus, kuriame buvo užfiksuoti stebėjimai.. Savo ruožtu tyrimo autoriai nustatė, kad žmogaus įtaka padidino sausesnių ir drėgnesnių įvykių tikimybę maždaug pusėje teritorijos, apie kurią turima patikimų duomenų. Tai reiškia, kad žmonės pakeitė natūralią pasaulio ekosistemų pusiausvyrą, kuri yra tiesiogiai susijusi su globalinio atšilimo kilmė ir sustiprina mintį, kad ekstremalūs orai tampa vis dažnesni.
Klimato mokslas nuolat tobulėjo ir vis labiau užmezgami tiesioginiai ryšiai tarp mūsų veiksmų ir klimato elgsenos. Norint suprasti, kaip kovoti su visuotiniu atšilimu, būtina būti informuotam apie klimato reiškinių raidą. Ekstremalūs oro reiškiniai, pvz karščio bangos, potvyniai, uraganai ir sausros yra glaudžiai susiję su visuotiniu atšilimu. Nors mokslo bendruomenė pripažino, kad ekstremalūs reiškiniai gamtoje visada egzistavo, dėl visuotinio atšilimo jų dažnis ir sunkumas padidėjo.
Visuotinio atšilimo priskyrimas
Klimato mokslo pažanga leido mokslininkams sukurti sudėtingesnius metodus, kaip tirti ekstremalių oro reiškinių priskyrimą. Pastaraisiais metais buvo naudojami matematiniai modeliai ir superkompiuteriai išanalizuoti daugiau nei 400 ekstremalių oro įvykių ir nustatyti, kiek klimato kaita paveikė jos intensyvumą ir dažnumą. Šios pastangos leido mokslininkams pasiūlyti tikslesnes analizes, siejančias žmogaus veiklą su konkrečiais klimato reiškiniais, tokiais kaip karščio bangos ar potvyniai, kurie yra esminiai diskusijose apie klimato kaita ir globalinis atšilimas.
Pavyzdžiui, ne pelno organizacijos atliktas tyrimas Pasaulio orų priskyrimas (WWA) ištyrė karščio bangą, smogusią JAV pietvakariams, ir nustatė, kad jos tikimybė yra penkis ar daugiau kartų didesnė dėl žmogaus sukeltų klimato pokyčių. Tai yra aiškus įrodymas, kaip dėl visuotinio atšilimo ne tik didėja vidutinė temperatūra, bet ir ženkliai suintensyvėja specifiniai įvykiai.
Klimatologas Joyce'as Kimutai pabrėžė, kad šio tyrimo tikslas – padėti visuomenei suprasti, kaip mūsų veiksmai paveikė ekstremalių oro reiškinių intensyvumą ir dažnumą. Nors neįmanoma pasakyti, ar konkretų įvykį tiesiogiai sukėlė klimato kaita, galima kiekybiškai įvertinti, kiek jis pakeitė savo elgesį. Norint tinkamai planuoti nelaimes, labai svarbu žinoti apie šiuos pokyčius.
Ekstremalūs oro įvykiai ir jų ryšys su visuotiniu atšilimu
Sudėtingus oro reiškinius, tokius kaip uraganai ir potvyniai, sukelia įvairūs aplinkos veiksniai, įskaitant aukšto ir žemo slėgio sistemas ir reaktyvinius srautus. Tačiau buvo įrodyta, kad oro ir vandenyno paviršiaus temperatūros padidėjimas Tai labai svarbus veiksnys, apsunkinantis daugelį pastarojo meto nelaimių. Kylant jūros paviršiaus temperatūrai, audroms tiekiama daugiau energijos, o tai savo ruožtu padidina uraganų intensyvumą. Šis reiškinys yra susijęs su idėja, kad miškų gaisrai bus pavojingesni, o tai padidina ekstremalių oro sąlygų sudėtingumą.
Pagrindinis pavyzdys yra uraganų, nusiaubusių Atlanto vandenyno pakrantę pastaraisiais metais. Tyrimai parodė, kad šešių žalingiausių uraganų, įskaitant Katrina, Irma ir Harvey, kritulių kiekis buvo nuo keturių iki 15 kartų intensyvesnis nei būtų buvę šaltesniame pasaulyje. Šis uraganų intensyvėjimas aiškiai parodo, kaip žmogaus veikla sustiprina stichines nelaimes. Turime atsižvelgti į šį uragano intensyvumo padidėjimą, ypač kai svarstome mūsų bendruomenių prisitaikymas prie klimato reiškinių ir infrastruktūra, reikalinga šiems iššūkiams įveikti.
Tikimasi, kad vykstant visuotiniam atšilimui ekstremalūs oro reiškiniai tampa vis dažnesni ir sunkesni, keliantis rimtą pavojų žmonių gyvybei, žemės ūkiui, infrastruktūrai ir pasaulio ekonomikai. Žinodami apie visuotinio atšilimo poveikį galime pasiruošti būsimoms nelaimėms ir sukurti tinkamas mažinimo priemones.
Klimato kaita ir stichinės nelaimės
Klimato kaita daro įtaką ne tik ekstremaliems karščiams, bet ir liūtims, sukeliančioms niokojančius potvynius. Po mirtinų potvynių, kurie paveikė Vidurio Europą ir Kiniją, mokslo bendruomenė svarsto, ar visuotinis atšilimas turėjo ką nors bendro su tuo. Nors nustatyti tikslią šios įmokos sumą sudėtinga, Nustatyta, kad smarkių liūčių dažnis ir intensyvumas didėja ir yra aiškus klimato pokyčių požymis.
Vykdomi tyrimai dokumentuoja su klimato kaita susijusį poveikį paveiktoms bendruomenėms ir nustatė, kad, pvz. Uraganas Harvey, smogęs Hiustonui 2017 m., atnešė 19% daugiau kritulių nei būtų buvę įmanoma be visuotinio atšilimo.. Tai reiškia, kad 14 % daugiau užtvindytų teritorijų ir gerokai padidės ekonominiai nuostoliai, kurie siekia iki 90,000 mlrd. Šie skaičiai pabrėžia būtinybę susieti klimato kaitą su planavimu ir reagavimo į nelaimes politika, ypač atsižvelgiant į tai, kad daugelio bendruomenių gyvenimo būdas dėl visuotinio atšilimo susiduria su drastiškais pokyčiais.
Todėl su ekstremaliais orais susiję įvykiai yra daugiau nei tik anomalijos; Jie yra aiškus pokyčių, kuriuos mūsų planetoje sukelia klimato kaita, ženklas. Ryšys tarp šių reiškinių ir visuotinio atšilimo tampa itin svarbia tyrimo tema, ieškant veiksmingų strategijų šiems iššūkiams valdyti. Tyrimas apie švaraus oro poveikis Taip pat pabrėžiama, kaip visuotinis atšilimas veikia įvairias ekosistemas ir jų atsparumą.
Labai svarbu suprasti ryšį tarp klimato kaitos ir ekstremalių oro sąlygų, nes tai turi įtakos mūsų pasiruošimui šioms krizėms ir į jas reaguoti. Mokslas pateikė atsakymus, kurie anksčiau buvo neaiškūs. Kadangi duomenys ir toliau kaupiami, o klimato modeliai tampa vis tobulesni, mūsų supratimas apie visuotinio atšilimo įtaką klimatui ir toliau tobulės. Dėl šios priežasties svarbu, kad mokslo bendruomenė toliau dirbtų ties šiuo klausimu ieškoti inovatyvių sprendimų kovoti su visuotiniu atšilimu ir jo poveikiu ekstremalioms oro sąlygoms.
Didėjantis karščio bangų dažnis, sausros ir stichinės nelaimės Tai priminimas, kad visuotinis atšilimas yra ne ateities problema, o krizė, kuri jau paliečia milijonus gyvybių visame pasaulyje. Šiandien priimami sprendimai turės tiesioginės įtakos mūsų klimato ateičiai ir mūsų planetos sveikatai.
Veiksmingesnės politikos, skirtos sušvelninti visuotinį atšilimą, reikalavimas turi būti tiek vyriausybių, tiek asmenų prioritetas. Tik tokiu būdu galime susidoroti su ekstremalių oro sąlygų keliamais iššūkiais ir siekti tvaresnės visų planetos rūšių ateities.
